Korupcijos prevencija

Korupcijos prevencija, kontrolė ir atsakomybė

Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą (toliau - Įstatymas) SSVA darbuotojai, viešųjų pirkimų komisijos nariai, darbuotojai, atliekantys supaprastintus pirkimus, pildo ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau - VTEK) interneto svetainėje pateikia privačių interesų deklaracijas. Šių asmenų privačių interesų deklaracijų duomenys, vadovaujantis Įstatymo 10 straipsnio nuostatomis, yra vieši ir VTEK nustatyta tvarka skelbiami privačių interesų registre PINREG.

Tobulinant SSVA darbuotojų profesinės etikos principus, kuriant antikorupcinę aplinką, SSVA darbuotojai periodiškai dalyvauja korupcijos prevencijos mokymuose. Mokymuose dalyvavę SSVA darbuotojai gauta informacija pasidalina su visais darbuotojais, mokymų medžiaga patalpinama viešai, su ja gali susipažinti visi darbuotojai. Visi SSVA darbuotojai pasirašo nešališkumo deklaracijas, yra pasirašytinai supažindinti su instrukcija, kaip teisingai elgtis kyšio davimo situacijose.

SSVA patvirtino ir skelbia pareigybių, dėl kurių kreipiasi į STT pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 17 straipsnį, sąrašą.

Pareigos, kurias einant VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūroje privaloma deklaruoti privačius interesus.

Aktuali VTEK informacija privačių interesų deklaravimo klausimais:
https://vtek.lt/privaciu-interesu-deklaravimas/susijusi-teisine-informacija

 

Rizikų valdymo politika

SSVA, organizuodama veiklos procesus, vadovaujasi rizikos vertinimu grįstu požiūriu. Siekiant užtikrinti efektyvų rizikų valdymą, vadovaujamasi šiais principais:

Vertės kūrimas ir apsauga – rizikų valdymas padeda įgyvendinti SSVA strateginius ir metinius veiklos tikslus ir gerinti veiklą; parenkamos tokios rizikų valdymo priemonės, kad padėtų SSVA pasirengti galimiems nenumatytiems įvykiams, sumažinti jų tikimybę ir (ar) neigiamą poveikį;

Integralumas ir į(si)traukimas – rizikų valdymas neatsiejama SSVA veiklos procesų dalis, kuri padeda vadovams priimti tinkamus sprendimus bei prioretizuoti veiksmus. Rizikos valdymas yra kiekvieno darbuotojo atsakomybės dalis;

Rizikos vertinimu grįstas sprendimų priėmimas – rizikų valdymas yra pagrindas priimant sprendimus, leidžiantis įvertinti alternatyvas, išskirti prioritetus ir pasirinkti geriausias veiksmų kryptis;

Efektyvumas, optimalumas ir proporcingumas – mažinant rizikų lygį, skiriami ištekliai rizikų valdymui neturi viršyti siekiamos naudos;

Informacijos aktualumas, patikimumas skaidrumas ir savalaikiškumas – rizikos valdymas paremtas statistiniais duomenimis, stebėjimu, patirtimi ir ekspertiniu vertinimu, siekiant tiksliai ir laiku įvertinti rizikas, nustatyti efektyviausias rizikų valdymo priemones;

Dinamiškumas, reagavimas į pokyčius – periodiškai vykdomas rizikų identifikavimas, reitingavimas ir valdymo priemonių parinkimas, tam kad atsižvelgiant į nuolat kintančius išorės ir vidaus aplinkos pokyčius būtų užtikrinti tinkami ir laiku priimami rizikos valdymo sprendimai;

Nuolatinis tobulinimas – rizikų valdymas stebimas ir prireikus tobulinamas atsižvelgus į SSVA sukauptas žinias ir patirtį;

Skaidrumas – visa informacija, susijusi su rizikų identifikavimu, valdymu, rizikų eliminavimu / minimizavimu teikiama SSVA vadovybe;

Atskaitomybė – kiekvienas SSVA darbuotojas užtikrina rizikų valdymą savo veiklos srityse, siekdamas užkardyti rizikų pasireiškimą;

Savarankiškumas – kiekvienas SSVA darbuotojas savarankiškai veikia savo kompetencijos ribose, prisiimdamas atsakomybę už jo kompetencijai priskirtų sprendimų priėmimą.

Detaliau su SSVA Rizikų valdymo politika galima susipažinti čia.