Atveriami teritorijų planavimui ir miestų tyrimams svarbūs duomenys

Statybos sektoriaus vystymo agentūros (SSVA) urbanistikos padalinys, bendradarbiaudamas su Valstybės duomenų agentūra,  atvėrė erdvinius 2011 m. ir 2021 m. gyventojų ir būstų surašymo duomenis susietus su užstatytomis teritorijomis. Miestų, miestelių, kaimų, kvartalų lygmeniu interaktyviuose žemėlapiuose atvaizduojami duomenys leidžia matyti gyventojų skaičių, amžių, lytį, kitus socialinius-demografinius duomenis, taip pat duomenis apie būstų dydžius, namų ūkių skaičių ir analizuoti jų pokytį per dešimtmetį. Nuasmenintus duomenis  galima parsisiųsti ir nagrinėti įvairiais norimais pjūviais.

Vizualiai pateikiami duomenys leidžia savivaldybėms, valstybinėms institucijoms, teritorijų planavimo dokumentų ir strateginio planavimo dokumentų rengėjams, urbanistams, sociologams, kitų sričių tyrėjams žymiai efektyviau analizuoti ir planuoti miestus – tyrinėti gyventojų vidinės migracijos ir segregacijos procesus, vertinti urbanistinių struktūrų efektyvumą; verslus kuriantys gyventojai galės lengvai identifikuoti greta gyvenančių savo potencialių klientų skaičių, netgi jų perkamąją galią.

„Duomenų kaupimas ir jų analizė tampa neatsiejama miestų planavimo ir valdymo dalimi. Šis įrankis leis geriau suprasti gyventojų dinamiką ir poreikius, o tai svarbu tiek sprendžiant urbanistinius iššūkius, tiek kuriant pridėtinę vertę įvairiose srityse – nuo nekilnojamojo turto iki sveikatos apsaugos bei švietimo“, – pažymi aplinkos viceministrė Daiva Matusevičė.

SSVA Urbanistikos padalinio vadovas Mindaugas Pakalnis ragina specialistus aktyviai naudotis šiais duomenimis ir dalintis įžvalgomis, kurios galėtų tapti pagrindu priimant informuotus sprendimus dėl miestų plėtros. „Interaktyvūs žemėlapiai ir duomenų analizės įrankiai leidžia išsamiai tirti gyventojų vidinės migracijos procesus, vertinti urbanistinių struktūrų efektyvumą, numatyti infrastruktūros poreikius ir prisidėti prie kokybiškos miestų plėtros. Tai svarbu ne tik urbanistams, bet ir mokslininkams, verslininkams bei politikos formuotojams“, – teigia jis.

Pavyzdžiui, analizuojant didžiųjų miestų priemiesčių ir žiedinių savivaldybių vidinės migracijos procesus, matoma, kad 2011-2021 metais Vilniaus priemiesčiai išaugo apie 4250 ha, juose apsigyveno 52 000 gyventojų. Kauno priemiesčiai išsiplėtė 1700 ha ir išaugo 19 000 gyventojų, Klaipėdos priemiestinė zona išaugo 1300 ha, joje apsigyveno 10 500 gyventojų (Pav. 1).

Ši vidinė migracija iš miesto centro į priemiestines zonas iš dalies susijusi su faktu, kad didieji Lietuvos miestai sovietmečiu buvo formuojami kaip pramonės ir prekybos centrai, tačiau planinės ekonomikos laikotarpiu statyti miegamieji rajonai ilgainiui prarado urbanistinį patrauklumą; pastatams nusidėvint, gyvenimo kokybei prastėjant, labiau pasiturintys gyventojai pradėjo keltis iš centrinės miesto dalies ir miegamųjų rajonų į priemiesčius ar žiedines savivaldybes. Vis dėlto urbanistai ir savivaldybių planuotojai pripažįsta, kad didžiųjų miestų plėtra priemiesčių kryptimi kelia didelių klausimų, susijusių su švietimo, susiekimo, sveikatos apsaugos infrastruktūros plėtra ir palaikymu.

Pav. 1. Gyventojų skaičiaus pokyčiai didžiųjų miestų metropolinėse zonose. Žalia linija apvestos zonos, kur gyventojų skaičius augo, raudona – kur mažėjo. Žalios teritorijos – gyventojų skaičius augo, raudonos – mažėjo.